Baigtinių elementų metodas
Baigtinių elementų metodas – skaitinis metodas, leidžiantis rasti apytikslius diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis ar integralinių lygčių sprendinius. Metodo esmė – sritis, kurioje ieškomas sprendimas, suskaidoma į dalis (baigtinius elementus). Tada daroma prielaida, kad kiekviename elemente nagrinėjamas nežinomasis kinta nesudėtingu dėsniu ir diferencialinė lygtis jame pakeičiama į algebrinių lygčių sistemą. Sujungus visų elementų sistemas gaunama sistema, kurią išsprendus gaunamas atsakymas.
Baigtinių elementų metodas plačiai taikomas kietojo deformuojamojo kūno mechanikoje, daugiausia 3 jo pagrindinės formos: pusiausvirų, geometriškai darnių ir hibridinių (mišrių) elementų metodai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ baigtinių elementų metodas(parengė Ignacas Uždavinys). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-04).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- R. Barauskas, R. Belevičius, R. Kačianauskas „Baigtinių elementų metodo pagrindai“, Vilnius, Technika, 2004
|
Šis su matematika susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |